|
"Shadows of the Emissaries' Curse" turo koncertas
Vilnius, Mulen Ružas, V. Mykolaičio-Putino 5
2008 m. balandžio 5 d. (šeštadienį), durys atveriamos 18:00
Dalyvauja:
IMMOLATION [death metal, JAV]
MELECHESH [Black/Death/Middle-Eastern Folk Metal, Izraelis]
GOATWHORE [black/death metal, JAV]
SICKENING HORROR [Technical Death Metal, Graikija]
Durys atveriamos 18:00, koncerto pradžia 19:00.
Bilieto kaina - 60 Lt.
Susipažinti su grupių kūryba galite skyrelyje "Downloads"
IMMOLATION – death metalo darbštuoliai iš New York’o
1988-aisiais Immolation susikūrė iš Niujorko grupės Rigor Mortis liekanų, kuomet prie Robert Vigna ir Tom Wilkinson prisijungė bosistas/vokalistas Ross Dylan bei būgnininkas Neal Boback. Jau pirmieji demo įrašai, kuriuose pirmąkart pasirodė vėliau kultiniais tapę kūriniai „Immolation“ bei „Dawn of Possession“, padėjo grupei greitai išgarsėti undergroundo sluoksniuose, bei sulaukti leidybinių kompanijų dėmesio. 1990-aisiais Immolation sudarė sutartį su Roadrunner Records ir pradėjo pirmojo albumo „Dawn Of Possession“ įrašus. Prieš pat pradedant įrašymo darbus, grupę paliko būgnininkas Neal Boback ir mušamųjų partijas albumo įraše atliko sesijinis muzikantas Craig Smilowski, kuris netrukus tapo ir pilnateisiu grupės nariu. Verta paminėti, jog albumo įrašymui grupė specialiai atvyko į Vokietiją vien tam, kad prodiusavimo darbus atliktų legendinis Harris Johns [dirbęs ir iki šiol dirbantis su tokiomis grupėmis kaip Voivod, Kreator, Sodom ir kitomis]. Pirmasis albumas, pelnytai vadinamas legendiniu, išsyk susilaukė sėkmės. Muzika pasižymėjo laukine energija ir stipriu brutalių gitarinių rifų ir nestandartinių mušamųjų partijų užtaisu. Nuo pat susikūrimo pagrindine grupės dainų tekstų ašimi tapo stipri krikščionybės kritika, kuri įgavo itin aštriai kabinančią kryptį būtent „Dawn Of Possession“ lyrikoje, ir išliko iki šių dienų. Debiutas pripažįstamas kaip vienas iš albumų, padariusių didelę įtaką tolesniam death metalo stiliaus vystymuisi tiek Amerikoje, tiek ir Senąjame Žemyne. Po albumo išleidimo sekė koncertinis turas, kuomet Immolation sėkmingai pasirodė abiejose Atlanto vandenyno pusėse. Nepaisant to, turui pasibaigus, Roadrunner pranešė, jog su grupe nutraukia sutartį [tais metais Roadrunner Records nutraukė beveik visas turėtas sutartis su death metalo grupėmis]. Šis faktas, bei, kaip patys grupės nariai išsireiškia, išsiskyrę jų požiūriai į tolimesnę grupės veiklą, tapo keleto metų pertraukos veikloje priežastimi.
Tačiau apie 1994-uosius Immolation atsikūrė. Antrasis albumas „Here In After“ [1996] dienos šviesą išvydo jau po Metal Blade Records vėliava. Dėl gana intesyvaus grupės darbo grafiko, Craig Smilowski palieka Immolation ir jo vietą užima buvęs Fallen Christ būgnininkas Alex Hernandez. Veiklos būta išties intensyvios – pristatydama albumą „Here In After“ grupė dalyvavo net penkiuose koncertiniuose turuose. Muzikine prasme, šis albumas buvo tarsi „Dawn Of Possession“ tęsinys, tačiau kartu ir žingsnis į priekį. Kūrinių kompozicija tapo sudėtingesnė, o tekstai jau ne vien „pliekė“ krikščionybę, bet palietė ir socialines temas. 1999-aisias pasirodė trečiasis albumas „Failures For Gods“, o netrukus, 2000-aisias ir ketvirtasis studijinis albumas „Close To A World Below“. Šiai grupei tai buvo neregėtas produktyvumas, turint omenyje gan ilgas kūrybines pertraukas tarp ankstesnių įrašų. Darbas nebuvo bevaisis – „Terrorizer“, vienas didžiausių muzikinių žurnalų, rašančių apie sunkiąją muziką, „Failures for Gods“ albumą įtraukė į visų laikų geriausiųjų death metalo albumų Top-40 sąrašą. Iškart po „Close To A World Below“ įrašo Immolation gretas paliko gitaristas Tom Wilkinson. Albumo pristatymo turui likę vaikinai pasikvietė Bill Taylor, anksčiau grojusį black/death metalo grupėje AngelCorpse. Bilis puikiai užsirekomendavo koncertiniuose pasirodymuose ir tapo nuolatiniu grupės nariu. Pasibaigus sutarčiai su Metal Blade, Immolation perėjo perspektyvia leidykla vadinamos prancūzų Listenable Records globon, ir 2002-aisias pasirodęs sekantis albumas „Unholy Cult“ susilaukė neregėtai šilto muzikos kritikų sutikimo – nemaža dalis sunkiajai muzikai skirtų muzikinių leidinių šį albumą pavadino geriausiu 2002-ųjų metų metaliniu albumu. Išlikdami death metalo stiliaus, kuris tuo metu rodės jau buvo galutinai susiformavęs ir vargiai galintis kažkuo nustebinti, grupe, vaikinai iš Immolation vis dėlto sugebėjo nesustoti ir toliau plėsti šio stiliaus rėmus. “Kabinantys” rifai, agresyvus vokalas ir dar tamsesnė muzika buvo tai, kas tiek pačiai grupei, tiek ir death metalo scenai padėjo atverti „naują kvėpavimą“.
2005-aisias grupė išleido šeštąjį studijinį albumą „Harnessing Ruin“. Saga tęsėsi - pašėlę ušamieji ir tarpusavyje tarsi mirtinoje dvikovoje kovojančios abiejų gitarų partijos retą galėjo palikti abejingą. Robert Vigna [Immolation solo gitaristas] susilaukė atskiro pripažinimo, kuomet muzikinis leidinys „Decibel“ atliko apklausą ir sudarė geriausių death metalo stiliaus gitaristų dvidešimtuką. Šiame sąraše jis atsidūrė garbingoje 15-oje vietoje greta tokių pripažintų gitaros meistrų kaip Erik Rutan [Hate Eternal, ex.Morbid Angel] ir James Murphy [Death].
2007-aisis pasirodė kol kas šviežiausias Immolation albumas „Shadows in the Light“, vėlgi po Listenable Records ženklu. Septintasis studijinis albumas pasižymi jau grupės vizitine kortele tapusiais disonuojančiais gitarinias rifais, charakteringa niūria atmosfera, bei velniškai pašėlusiomis mušamųjų partijomis. „Naujasis albumas yra žymiai ekstremalesnis daugeliu prasmių – manau, kad mūsų muzika tapo dar išbaigtesne ir piktesne“ – taip apie naujausią leidinį kalba grupės vokalistas/bosistas Ross Dolan. Ką gi, šių muzikanto žodžių tikrumu belieka įsitikinti patiems, nes šie vaikinai jau netrukus užkurs tikrą pirtį mūsų sunkiosios muzikos gerbėjams. Gyvų grupės pasirodymų kokybe abejoti neverta – per visą savo gyvavimo laikotarpį tai viena iš daugiausia „gyvų“ pasirodymų surengusių metalo grupių. Immolation vaikinai pripažįsta – gyvi pasirodymai yra tai, kas jiems labiausia prie širdies ir į ką jie įdeda visą savo širdį. Viename iš savo pastarųjų interviu, kuomet žurnalistai paklausė, ar dar yra pasaulyje vieta, kur Immolation nėra surengusi savo pasirodymo, muzikantai pajuokavo, kad ko gero nepaliesta liko tik Antarktida. Ką gi, po pasirodymo Baltijos šalyse, tai – ko gero – jau bus panašu į gryną teisybę.
Sudėtis:
Ross Dolan – vokalas/bosinė gitara
Robert Vigna – gitara
Bill Taylor – gitara
Alex Hernandez – mušamieji
Diskografija:
Dawn of Possession [1991, Roadrunner]
Here in After [1996, Metal Blade]
Failures for Gods [1999, Metal Blade]
Close to a World Below [2000, Metal Blade]
Unholy Cult [2002, Listenable]
Harnessing Ruin [2005, Listenable]
Shadows in the Light [2007, Listenable]
Tinklapis: http://www.everlastingfire.com/
Myspace: http://www.myspace.com/immolationny
MELECHESH - Mesopotamiška sėkmės formulė
Melechesh, kas iš hebrajų kalbos išvertus reiškia „Ugnies Karalius“, susikūrė 1993-aisiais kultūrų ir religijų sankirtos epicentre – Jeruzalėje. Pirminis grupės tikslas buvo kurti grubų black metalą su Viduržemio jūros regiono dvasia, ir jau po metų, stabilizavusis pirminei sudėčiai, vaikinai ėmėsi aktyvios veiklos, užmegzdami kontaktus juodmetaliniame andergraunde bei skleisdami žinią apie Mesopotamišką metalą, tad 1995-aisiais pasirodžiusi debiutinė demo „As Jerusalem Burns“ visų besidominčių buvo palankiai priimta. Tuo pat metu grupės nariai iš valdžios organų susilaukė nemalonumų dėl tariamo tamsos kulto propagavimo, kuris – žinia – negalėjo būti toleruotinas šventajame Jeruzalės mieste bei Betliejuje. Šis persokiojimas nurimo tik po kelių metų. Demo dainų tekstai saugumo sumetimais vis vien nebuvo, ir kaip teigia muzikantai – niekada ateityje nebus spausdinami. „As Jerusalem Burns“, vėliau perleistas ir CD pavidalu, tapo vieninteliu tikrojo black metalo leidiniu grupės istorijoje.
1996 metais nedidelė vokiečių leidykla Devilish Music Propaganda išleido Melechesh 7”EP plokštelę „The Siege Of Lachish“. Tais pat metais vaikinai pasirašė sutartį su nepriklausoma amerikiečių leidykla Breath of Night Records, kuri priklausė charizmatiškai juodojo pogrindžio asmenybei Akhenatenui [Judas Iscariot], išleidusiai debiutinį albumą, kurio turinį ir sudarė demo bei EP dainos. 1997-aisiais Melechesh surengė keletą koncertų savo tėvynėje, kurių metu buvo nufilmuotas dokumentinis filmas apie grupę, susilaukęs vietinės žiniasklaidos dėmesio. Tačiau problemos su religinių bendruomenių fanatikais nesiliovė, ir grupė, išskyrus būgnininką, nusprendė persikelti bei tęsti savo veiklą Nyderlanduose. 1998-aisiais buvo įrašytas naujas promo CD, o netrukus rasta ir pamaina prie mušamųjų – prie Melechesh prisijungė žymusis Proscriptorius iš amerikiečių grupės Absu, vėliau dalyvavęs naujojo Slayer būgnininko atrankoje ir tik per plauką nepatekęs į šių kultinių trašystų sudėtį.
Po šių svarbių permainų neilgai trukus sekė svarbios leidybinės sutarties pasirašymas – naujaisiais Melechesh šeimininkais sekantiems trims albumams tapo prancūzai Osmose Productions, ir 2000-aisiais Harrow studijoje Nyderlanduose buvo įrašytas pirmasis iš jų - „Djinn“. Albumas rinkoje pasirodė sekantį pavasarį, o nufilmuotas „Genies, Sorcerers and Mesopotamian Nights“ dainos vaizdo klipas pasitarnavo tolimesnei promocijai – jį transliavo ne tik Beneliukse, bet ir Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Suomijoje, Švedijoje bei Bulgarijoje. Albumas sužavėjo fanus ir kritikus savo originalia mesopotamiška dvasia – ne veltui muzikantai tiek stengėsi, tradicinių instrumentų pagalba siekdami išgauti savitas, metalo muzikoje dar negirdėtas dermes.
Trečiąjam albumui įrašyti Melechesh pasirinko žymiąją Los Angered studiją Gioteborge, kur šeimininkauja ir triūsia legendinis King Diamond gitaristas Andy La Rocque. 2002-ųjų gruodį įvykusi sesija pagimdė trečiąjį diską „Sphynx“, kuriam anaiptol netrūko mistikos, magijos ir ritualo jausmo. Beje, albumo viršeliu užsiėmė su „Star Wars“, „Jurassic Park“ ir „Pearl Harbor“ komandomis dirbęs dailininkas Ronas Woodallas iš San Francisco. Diskas, išleistas 2003 metų gegužę, susilaukė didelio dėmesio iš žiniasklaidos bei publikos. Ne vienas žurnalas albumą minėjo metų geriausiųjų dešimtukuose, o diskų pardavimai irgi bylojo geras naujienas. Be to, 2004-ųjų sausį su The End Records palaiminimu „Sphynx“ buvo oficialiai išleistas ir Šiaurės bei Centrinės Amerikos rinkai. Netrukus sekė grupės dovana ištikimiems gerbėjams bei kolekcionieriams – specialus riboto tiražo 10”MLP vinilas „The Ziggurat Scrolls“, kuriame galima rasti neskelbtų kūrinių. Tačiau žymiai svarbesniu ir daugiau pastangų reikalaujančiu dalyku tapo naujojo albumo kūryba ir įrašai. Procesą prailgino ir dar viena būgnininkų kaita – naujuoju lazdelių virtuozu tapo olandas Xul, anksčiau grojęs Liar of Golgotha bei Funeral Winds, puikiai pritapęs prie grupės ir atsiskleidęs koncertinių pasirodymų metu. Pagaliau 2006-ųjų sausį Melechesh įžengė žymiojon Woodhouse studijon, kur net keturias savaites triūsė prie „Emissaries“ – tokio pavadinimo albumas daugelio ekspertų laikomas kol kas geriausiu grupės diskografijoje. Net dusyk teko permiksuoti dainas, kol galiausiai jos įgavo reikiamą formą ir skambesį. Galų gale liepą albumas buvo masteriuotas, o spalį ir išleistas. Kaip tik po jo pasirodymo prasidėjo kone visuotinė Melechesh medžioklė – tiesa, šį kartą jau ne dėl religinių priešpriešų, o dėl koncertinių turų bei kvietimų į įvairiausio kalibro festivalius.
Šių metų intensyvus koncertinis turas su Immolation, kur abi grupės dalyvauja lygiomis haedlainerių teisėmis, prasidėjo kovo mėnesį Lenkijoje, nusidriekia per visą žemyną, ir pirmą balandžio šeštadienį pasieks Vilnių. Tuo tarpu grupės vadyba nesnaudžia – pasibaigus trijų albumų sutarčiai su Osmose Productions, kurių metu Meleshesh iš perspektyvios grupės tapo solidžia savitą skambesį ir stilių turinčia Mesopotamiško metalo mašina, šių metų pradžioje paviešintas ir naujasis Meleshesh įrašų strategas – tai yra ne kokia kita kompanija, o patys Nuclear Blast Records iš Vokietijos. Tikėtina, jog tai dar labiau pakels vaikinų akcijas metalinėje rinkoje, o šis šansas pamatyti juos Vilniuje – kone unikali galimybė prieš grupei iškylant į prestižinę lygą.
Sudėtis:
Melechesh Ashmedi – vokalas, gitara
Moloch – gitara
Al’ Hazred – bosinė gitara
Xul – mušamieji
Diskografija:
As Jerusalem Burns... demo [1995]
The Siege of Lachish EP [1996, Devilish Music]
As Jerusalem Burns...Al’Intisar CD [1996, Breath of Night]
Djinn CD/LP [2001, Osmose]
Sphynx CD/LP [2003, Osmose]
The Ziggurat Scrolls MLP [2004, Profound Lore]
Emissaries CD/LP [2006, Osmose]
Tinklapis: http://www.melechesh.com/
Myspace: http://www.myspace.com/melechesh
GOATWHORE - tamsusis Luizianos arkliukas
Goatwhore susikūrė 1996-aisiais Naujajame Orleane [JAV]. Grupę įkūrė tuo metu jau gerai žinomi Luizianos metalo scenos muzikantai - Sammy Duet [buvęs Acid Bath/Crowbar gitaristas] ir Zak Nolan. Veiklos pradžioje grupė vadinosi Kilgore ir muzikantai tiesiog grojo savo malonumui, visai negalvodami apie rimtesnę muzikinę karjerą. Tačiau tuomet, kai pagrindinė Sammy Duet grupė Acid Bath iširo dėl tragiškos bosisto žūties, muzikantai rimtai susikoncentravo ties savo naująja grupe. Gana greitai suradę trūkstamus muzikantus [prie grupės prisijungė vokalistas Ben Falgoust ir bosistas Pat Bruders], jau 2000-aisiais grupė pasirašė leidybinę sutartį su Rotten Records. Per savo jau dešimtmetį besitęsiančią karjerą Goatwhore išleido tris studijinius albumus ir spėjo sulaukti tokios kompanijos kaip Metal Blade Records dėmesio. Pastarasis albumas „A Haunting Curse“ 2006-aisiais jau išleistas po šios kompanijos vėliava. Tiek Goatwhore tekstai, tiek ir grupės narių pasaulėžiūra išduoda gan linksmą ir nestandartinį pačių muzikantų požiūrį i savo muzikinę veiklą. Dažname interviu, paklausti apie savo grupės pavadinimo kilmę muzikantai tvirtina, kad mintis taip pavadinti grupę jiems kilo po vieno iš narių susitikimo su ypatingai nepatrauklia striptizo šokėja. Grupės atributika taip pat dvelkia ironija – naudojama įprastinė Jägermeister gėrimo emblema su prie jos įkomponuotu masyviu apverstu kryžiumi.
Kalbant apie Goatwhore atliekamą muziką, norisi pastebėti, jog nors patys muzikantai savo grojamą muzikos stilių įvardina kaip black metalą, tačiau lyginti jų muziką su tokiais black metalo stiliaus gigantais kaip pavyzdžiui Darkthrone ar Marduk yra sudėtinga. Netgi peršasi išvada, kad Goatwhore muzika turi daugiau skirtumų nei panašumų su minėtais žanro lyderiais. Tiek instrumentinės partijos, tiek ir vokalo skambesys ir tembras apskritai gan ryškiai skiriasi nuo europinių black metalo grupių. Akivaizdu, kad grupė neapsiriboja konkretaus žanro rėmais ir į savo kuriamą muziką žvelgia gana plačiai. Vokalistas nevengia kaitalioti vokalo tembro nuo tradicinio black metalo „screamingo“ iki kone labiau hardkorui būdingos atlikimo manieros. Instrumentuotė taip pat neatsilieka – į tradicinį black metalo skambesį muzikantai gan meistriškai įpina tiek death, tiek thrash metalui būdingų elementų. Taigi vienu žodžiu apibrėžti šios grupės muzikos stilių yra gana sudėtinga. Tačiau viena yra akivaizdu – grupės atliekama muzika yra tikrai kokybiška ir įdomi.
Sudėtis:
Sammy Duet – gitara, vokalas
Ben Falgoust – vokalas
Zack Simmons – mušamieji
Nathan Bergeron – bosinė gitara
Diskografija:
The Eclipse Of Ages Into Black [2000, Rotten]
Funeral Dirge For The Rotting Sun [2003, Rotten]
A Haunting Curse [2006, Metal Blade]
Tinklapis: http://www.goatwhore.net/
Myspace: http://myspace.com/goatwhore
Kokybiškumu bei ambicijomis neatsilieka ir ketvirtieji turo dalyviai – graikų death metalistai SICKENING HORROR. Nors jų sąskaitoje tik penki metai patirties ir kol kas tik vienas diskas – „When Landscapes Bled Backwards“ (2007), jų techniškas, sudėtingas, įmantrus mirties metalas jau spėjo atkreipti metalinių gurmanų dėmesį. Albumą dar įrašė dabartinis NILE būgnininkas George Kollias, kuriam po to teko pasitraukti iš grupės gretų dėl įtempto šios grupės grafiko. Net ir be jo graikai skamba it puikiai suteptas mechanizmas.
Tinklapis: http://www.sickeninghorror.net/
Myspace:http://www.myspace.com/sickeninghorror
|
